- beilia
- beilià scom. (4) 1. žmogus, kuris gerinasi, meilinasi prie kiekvieno: Tai tikras beilià – lenda į kožną, prašo Nmn. Beĩlia, tu beĩlia, ar nenustosi šaipęsis! Nmn. 2. apsileidėlis, tinginys, ištižėlis: Bernas toks beilià, niekam netikęs Ds. Merga kaip beilià (nedaili) Lkm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
